2011 m. birželio 28 d., antradienis

pirmoji iksmeniška išpažintis

Labas rytas. Labas, tai reiškia geras, ar ne? Šis rytas tikrai neįprastas. Šviečia saulė ir niekas su žoliapjovėmis po langais neburzgia. Ir tas pats žadintuvas, kuris groja, Blue Foundation - eyes on fire, šįryt neskambėjo. Ilgą laiką neturėjau tokio dienos.

Mano elgesys, nuotaika priklauso nuo to, kuria koja išlipu iš lovos. Kasdien jaučiuosi vis kitaip ir nebandau būti melodramiška geriete, nesistengiu būti ir blogiete, kuri ant visų pyksta, visais riejasi. 

Beveik visą savaitę rašome darome projektą. Neužtenka laiko jam užbaigti. O liepos pirmąją nebesėdėsiu studijoje ir nevarginsiu laptop'o mygtukų, kuriame nėra lietuviškų raidžių, ir vis nepataikau paspausti ant tinkamo skaičiaus, kad pasirodytų tai ą č ę ė į, tai ų š ū ž. 



Vakar užbėgusi į avalynės parduotuvę sutikau tokią mažą mergaitę (gal ketverių metukų). Ji matavosi aukštakulnius batelius. Galbūt kokios keturiasdešimto dydžio. Na, matėsi, kad jai ten tikri laiveliai. Vis maivėsi prieš veidrodį ir klausinėjo praeivių, ar jai tinka. Tikrai negalėjau susilaikyti ir pasimatavau tuos pačius batelius. Tik man atrodo, kad aš matavausi daug mažesnio dydžio, negu mažoji dama. 


Šiandien džiaugiuosi laisvadieniu ir geriu rytines šviežiai spaustas apelsinų sultis. Pietums gaminsiu spageti su sūriu. 

Jūsų draugė Džiu